Ekskursijos
Šios kategorijos įrašai:
MOKOMOJI-PAŽINTINĖ IŠVYKA „PAŽINKIME PABRADĖS ISTORIJĄ“
Mokomoji-pažintinė išvyka „Molėtai kitaip“
2019 m. gegužės mėnesį 8, Ig klasių mokiniai kartu su geografijos mokytoja Zita Čičiurkiene vyko į mokomąją-pažintinę išvyką į Molėtus. Mokiniai apsilankė virtualioje edukacinėje erdvėje „Molėtai kitaip“, kuri yra įsikūrusi Molėtų turizmo ir verslo informacijos centre. Tai unikalus virtualus turas laiku per Molėtų istoriją, kuris su virtualios realybės technologijos šalmais nukelia beveik 3 tūkstančius metų atgal ir žingsnis po žingsnio virtualioje realybėje leidžia keliauti iki dabartinių laikų. Po apsilankymo virtualioje erdvėje mokiniai dalyvavo nuotaikingame orientaciniame žaidime, kurio metu susipažino su Molėtų miesto lankytinomis vietomis.
PROJEKTAS „KULTŪRŲ KRYŽKELĖ“, SKATINANTIS TAUTINIŲ MAŽUMŲ KULTŪRŲ PLĖTOTĘ
Kiekvienais metais Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbia kultūros projektų konkursą, skatinantį tautinių mažumų kultūrų plėtotę. Pabradės „Ryto“ gimnazijos bendradarbiavimas su Tautinių mažumų departamentu tęsiasi jau ne vienerius metus, nes Pabradės bendruomenei būdinga skirtinga kultūrų, tradicijų, papročių, religijų įvairovė. Gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Danguolė Grincevičienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė Renata Markinienė, anglų kalbos vyr. mokytoja Irena Žavoronkova ir lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Asta Andrijauskienė parengė projektą, skirtą pietryčių ir šiaurės Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldo ir jo kultūrinės vertės išsaugojimui bei konfesijų ir tradicijų sklaidai.
Džiaugiamės, kad laimėto projekto finansuojamas lėšas skyrėme turizmo renginiui, mokomajai-pažintinei išvykai „Kultūrų kryžkelė“ į Biržus ir Pakruojį. Išvykoje dalyvavo 4-8 klasių 41 mokinys. Šio projekto tiksluose buvo numatyta ugdyti asmenų, priklausančių įvairioms tautinėms grupėms ir konfesijoms, tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą, skatinti toleranciją, domėjimąsi šiaurės Lietuvos tautinėmis mažumomis bei ten esančiomis religijomis, susipažinti su šiaurės Lietuvos regione puoselėjama tautinių mažumų kultūra.
Gegužės 24 dieną projekto dalyviai aplankė Biržų miestą ir jo apylinkes: Biržų pilį, Astravo dvarą, Kirkilų apžvalgos bokštą, Biržų krašto smegduobes, Biržų evangelikų reformatų bažnyčią, o gegužės 25 dieną susipažino su Pakruojo miestu ir jo apylinkėmis: Pakruojo sinagoga, buvusiu Pakruojo žydų miesteliu-Štetlu, Pakruojo dvaru. Pakruojo dvare mokiniai dalyvavo įvairiose edukacinėse programose: „Dūzgiantis dvaro bičių gyvenimas“, „Svečiuose pas dvaro vėlėją“ ir „Gamyba pas dvaro keramikę“, kurios padėjo atsiskleisti mokinių kūrybiškumui.
Programos „Dūzgiantis dvaro bičių gyvenimas‘‘ metu dvaro bitininkė papasakojo, kaip ant mūsų stalo atsiranda medus, bičių produktai. Taip pat parodė senovinius avilius bei avilį stikliniu rėmeliu. Mokiniai turėjo unikalią progą iš arčiau pažvelgti į sudėtingą ir griežtai sustyguotą bičių gyvenimą, iš darbščiosios bitininkės sužinojo, kaip senovėje būdavo liejamos žvakės iš vaško. Šį amatą išbandė ir patys, naudodami naujoviškesnes technologijas, ir kiekvienas prisiminimui namo parsivežė po kvepiančią vaškinę figūrėlę arbą žvakę, išlietą savo rankomis.
Vilnos manufaktūros „Svečiuose pas dvaro vėlėją“ vėlėja papasakojo apie vilnos naudą bei pasidalino savo amato paslaptimis. Programos metu vaikai gamino savo ypatingą „vilnonį prisiminimą“- peteliškę iš vilnos ir šilko.
Užsukę pas dvaro keramikę mokiniai pažino ir savo rankomis išbandė vieną seniausių amatų ir meno formų – keramiką. Susipažinę su jo pagrindine kūrybine medžiaga – moliu. Sužinojo, kaip jis randamas, koks jo kelias nuo buvimo gamtoje iki meno kūrinio mūsų namuose. Kiekvienas turėjo galimybę savo rankomis pajusti šią medžiagą ir iš jos sukurti puodelį arba lėkštę.
Pažintinės išvykos metu mokiniai patyrė daug teigiamų emocijų, sužinojo apie šiaurės Lietuvos tautinių mažumų kultūrinį, religinį savitumą ir ypatumus. Mokomoji – pažintinė išvyka kartu yra ir netradicinė pamoka, kurios metu ugdomas istorinis mąstymas, supratimas apie žmonijos patirtį, apimantį kultūros, politikos, religijos, socialinio gyvenimo procesus, ugdomas gebėjimas daryti išvadas, palyginimus. Tai procesas, kai mokomasi iš įvairių istorijos šaltinių, ugdoma pagarba praeities kartų kultūriniam palikimui neformalioje aplinkoje. Veikla vienijanti ir kartu skatinanti bendruomeniškumo, bendradarbiavimo jausmą.
Projekto pabaiga numatoma spalio mėnesį, organizuojant konferenciją, kurios metu Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokiniai pristatys įgytą patirtį Pabradės miesto bendruomenei, skleis tautinių mažumų kultūrą bei tradicijas, kurios skatins jaunimo pilietines veiklas ir tarpkultūrinius ryšius.
Dėkojame Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės už prasmingas iniciatyvas, glaudų, sėkmingą bendradarbiavimą ir bendravimą.
Danguolė Grincevičienė, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė, Irena Žavoronkova, anglų kalbos vyresnioji mokytoja, Renata Markinienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė
Mokomoji-pažintinė išvyka „Kaip auga žuvys?“
Balandžio 15 d. 1b klasės mokiniai vyko į mokomąją-pažintinę išvyką „Kaip auga žuvys?“. Pirmokai kartu su mokytoja ir mokinės mama lankėsi Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus poskyryje (Žeimenos) Meškerinės kaime. Poskyrio vedėjas Kazys Vainickas, klasės mokinio senelis, aprodė veisimo ir auginimo cechus, reproduktorių perlaikymo ir brandinimo baseinus. Pirmokai iš arti pamatė veisiamas ir auginamas lašišas, jų auginimo aplinką, susipažino su moderniomis žuvivaisos galimybėmis.
Mokomoji-pažintinė išvyka 8 klasių mokiniams
2019 m. balandžio 3 d. 8 klasių mokiniai su istorijos mokytoja metodininke Danguole Grincevičiene vyko į mokomąją-pažintinę išvyką „Viduramžių miesto plėtra, architektūros stiliai“. Mokiniai, išklausę paskaitą apie Vilniaus ir kitų kaimyninių valstybių miestų plėtrą, keliavo siauromis senamiesčio gatvelėmis. Jie susipažino su įvairiais architektūros stiliais, mokėsi atpažinti tik tam tikram istoriniam laikotarpiui būdingus bruožus. Žinias ir gebėjimus, įgytus išvykos metu, mokiniai galėjo pritaikyti aptarinėdami, stebėdami ir lygindami Vilniaus architektūrą istorijos pamokose.
Netradicinė pamoka „Senovės lietuvių, kryžiuočių ir prūsų keliais“ kitoje aplinkoje
Šiuolaikinė jauna asmenybė turi suvokti kultūrinio sąmoningumo reikšmę gyvenant Europoje ir globaliame pasaulyje, formuotis asmeninį kultūrinį tapatumą, ugdytis tarpkultūrinio bendravimo gebėjimus. Mokykla įpareigota dalį ugdymo proceso organizuoti ne pamokų forma, bet už mokyklos ribų: muziejuose, bibliotekose, išvykose. Kiekviena patirtis mokinio įgyta mokantis įvairių dalykų kitoje aplinkoje palieka truputį kitokį atgarsį jų širdyse. Mokymasis tampa patrauklesnis, nes jie ne tik papildo savo žinių bagažą, bet ir patys gali prisiliesti prie gyvos istorijos, aplankydami įvairias vietas, apie kurias girdėjo ar skaitė knygose per pamokas. Taigi, mokymasis netradicinėje aplinkoje suteikia pamokos temai gyvenimišką pagrindą.
Ieškodami netradicinio ugdymosi galimybių trys mokytojos: istorijos Danguolė Grincevičienė, Ia gimnazijos klasės vadovė Violeta Šestakovskienė, anglų kalbos mokytoja Irena Žavoronkova ir didžiulis įvairaus amžiaus Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokinių būrys išvyko senovės lietuvių, kryžiuočių ir prūsų keliais link unikalaus šiaurės Lenkijos krašto, kuris žymi vieną didingiausių Lietuvos istorijos puslapių – kovas su Kryžiuočių ordinu. Paaugliai patyrė pasididžiavimą mūsų protėvių žygdarbiu, matydami Žalgirio mūšio lauką ir suprasdami, kad ši vieta yra artima kiekvieno lietuvio širdžiai. Valandėlė Griunvaldo mūšio lauke, daugybė legendinių istorijų apie Vytauto Didžiojo vedamus pulkus juos nukėlė ir priminė apie didingą bei garbingą tautos praeitį.
Mokiniai galėjo įsijausti ir pažinti Didžiųjų magistrų bei ordino riterių gyvenimą Malborko pilyje. Jiems didžiulį įspūdį paliko teatralizuotas viduramžių riterio pasirodymas ir jo pasakojimas apie gyvenimą, taisykles ir papročius Kryžiuočių ordino sostinėje. Įspūdį paliko istorija apie Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pabėgimą iš puikiai įtvirtintos pilies, nes niekam nepavykdavo pabėgti iš jos. Mokiniai teatralizuoto vaidinimo metu galėjo patys pasijausti šios tvirtovės belaisviais.
Išvykos dalyviai edukacinės programos metu susipažino su šiaurės Lenkijos krašto architektūriniu bei dvasiniu paveldu, kurį iki šiol išlaikė dabartiniai valdytojai. Aplankė vieną žinomiausią Hitlerio būstinę Europoje „Vilko guolis“, kurią apžiūrėjo naktinio žygio metu, žavėjosi krikščioniškuoju Lenkijos pasididžiavimu ir „Baroko perlu“ – Šv.Lipkos bažnyčios ir vienuolyno ansambliu, vaikščiojo Hanzos pirklių miesto Gdansko gatvėmis, kuris nestokoja gotikos, renesanso bei manieristinio stiliaus pastatų įvairovės.
Mums, mokytojoms, belieka džiaugtis, kad mokiniai patyrė pažinimo, bendravimo ir bendradarbiavimo džiaugsmą. Manome, būtent per truputį kitokį patyrimą mes juos ruošiame įvairiems gyvenimo iššūkiams. Džiaugiamės, kad turime tokią galimybę savo mokiniais skiepyti bendražmogiškas vertybes, ugdyti sėkmingam komunikavimui būtinas geranoriško bendravimo ir tolerancijos nuostatas. Mes pačios įgijome daug naudingos bei naujos keliavimo, bendravimo, buvimo kartu su mokiniais patirties kitoje aplinkoje už mokyklos ribų.
Pabradės ,,Ryto“ gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Danguolė Grincevičienė ir Ia gimnazijos klasės vadovė, psichologė Violeta Šestakovskienė
Apsilankymas Reškutėnuose
Lapkričio 13 dieną 3a klasės mokiniai išvyko į Tradicinių amatų centrą Reškutėnuose į mokomąją – pažintinę išvyką „Mūsų krašto senieji amatai“. Jos tikslas plėsti mokinių žinias apie senuosius mūsų krašto amatus. Trečiokėlius, mokytoją ir Fausto mamytę pasitiko ir į kulinarinio paveldo salę palydėjo centro etninės veiklos skyriaus vedėja, etnologė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, kur mūsų dar laukė centro darbuotoja, meistrė, tradicinė amatininkė Jane Petkuniene, kuri vedė edukacinę programą „Abuolalis pečiuj kepė“. Nuplovus obuolius, sudėliojus į skardas ir pašovus į pečių, nuskubėjome į kitą užsiėmimą. Jo vadovė meistrė, tradicinė amatininkė Lida Puzyriova vedė edukaciją „Vilnos apdirbimo ypatumai: muiliuko kempinės vėlimas“. Atidžiai išklausėme meistrės pasakojimo, susipažinome su vilnos vėlėjo amatu, ėmėme velti vilną. Greitai mūsų delnuose išryškėjo spalvotos kempinėlės kontūrai. Vėliau pasigaminome vilnos pusgaminį, kurį užbaigsime mokykloje per dailės ir technologijų pamoką. Pertraukėlės metu, apžiūrėjome nuolatinę gamtos ekspoziciją. Trečios edukacijos „Viju viju ir suviju“, kurią vedė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė metu, sužinojome apie advento laikotarpio vakarojimus ir visi draugiškai nusivijome vienybės apyrankes ir dar spėjome pažaisti smagų žaidimą.
Mokomoji-pažintinė išvyka į Užsieniečių registracijos centrą
2018 m. gegužės 22 d. Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokiniai kartu su geografijos mokytoja Zita Čičiurkiene ir kūno kultūros mokytoju Genadij Kozlovskij lankėsi Užsieniečių registracijos centre. Vyresnioji specialistė Janina Brovko supažindino mokinius su pagrindiniais centro uždaviniais, jo veikla, gyventojais, išsiuntimo iš šalies procedūromis bei darbuotojų profesijomis. Gimnazistai sužinojo, kad centre vienu metu gali būti apgyvendinti 186 užsieniečiai: 94 nelegalūs migrantai ir 88 prieglobščio prašytojai. Mokiniai domėjosi Užsieniečių registracijos centro gyventojų kilmės šalimis, gyvenimo sąlygomis bei vaikų mokymosi galimybėmis. Lydimi centro darbuotojų apžiūrėjo centro teritoriją, įkurtą vaikų darželį ir valgyklą.
Dėkojame Užsieniečių registracijos centro vyresniajai specialistei Janinai Brovko už išsamų pasakojimą apie centro veiklą ir nuoširdų bendravimą su mokiniais.
Dalyvavimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono atvirų durų dienos renginyje
Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazijos 4a ir 4b klasių mokiniai kartu su gausiu būriu kitų mokyklų pradinukų gegužės 17 dieną dalyvavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono atvirų durų dienos renginyje.
Mokiniai, apžiūrėdami ekspoziciją, susipažino su Lietuvos kariuomenės ginkluote, technika, įvairia įranga, maskuote. Jie galėjo pasimatuoti kario ekipuotę, įlipti į transporto priemones ir jas apžiūrėti. Daug teigiamų emocijų mokiniams sukėlė galimybė išbandyti savo taiklumą šaudant į taikinį. Pradinukai kantriai laukė, kol karės nupieš maskuotę ant jų veido. Jie susidomėję apžiūrinėjo XIV amžiaus Lietuvos kario ekipuotę. Skaniai valgė tikrą kareivišką košę ir gėrė gardžią arbatą!
Daug įspūdžių mokiniai patyrė žiūrėdami atvirų durų dienos renginio parodomąją programą. Jie smalsiai stebėjo kinologų ir jų šunų darbą. Pamatė ir palygino XIV amžiaus karių kovą bei šiuolaikinės kariuomenės karinę operaciją. Visi susižavėję žiūrėjo Garbės sargybos kuopos karių pasirodymą.
Dalyvaudami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono atvirų durų dienos renginyje, mokiniai buvo aktyvūs ir smalsūs, o juos visur pasitiko draugiški ir malonūs kariai, kurie kantriai aiškino, rodė, pagelbėjo smalsiems pradinukams.
Gegužės 17 dieną vykęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono atvirų durų dienos renginys – tai tikra pilietiškumo, patriotiškumo, istorijos pamoka mokiniams.
