Istorijos takais: nuo Nalšios lig Nemuno

Jau įprasta, kad Pabradės „Ryto“ gimnazija dalyvauja įvairių institucijų organizuojamuose projektuose. 2020 m. rugsėjo–spalio mėn. taip pat buvo vykdomas Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės finansuotas projektas „Istorijos takais: nuo Nalšios lig Nemuno“. Jam vadovavo gimnazijos mokytojos Danguolė Grincevičienė, Irena Žavoronkova, Renata Markinienė ir Asta Andrijauskienė.

Ankstyvą rudenį, tik grįžę į gimnaziją, įgyvendinome pirmąjį projekto etapą. Vienas iš tikslų buvo organizuoti stovyklą su Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos bendruomene, kurios metu svečiai būtų supažindinti su Pietryčių Lietuvos kultūros ypatumais, tačiau dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos, susijusios su epidemija, gimnazistai iš Pakruojo atvykti negalėjo. Tad stovyklą Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre organizavome tik savo mokyklos mokiniams. Pirmosios dienos popietę vykome į Sirvėtos regioninį parką. Žygiavome mitologiniu taku, prisiminėme Baltų dievus ir deives. Lazdona už gražų elgesį visus apdovanojo gėrybėmis- riešutais. Pamatėme ir kitų dievybių, kurios yra arčiau žmogaus, skulptūras:  Žemynos, Javinės, Upinio, Aušlavio, Žvėrūnos (Medeinos) ir Zuikių dievo, Žemėpačio, Girinio, Gabijos, Ežerinio… Klausėmės įdomaus gido Mariaus pasakojimo. Kai kuriems mokiniams tai buvo pirmoji pažintis su Baltų mitologija. Mitologinio tako pabaigoje atradome nematytų muzikos instrumentų. Suskambo visa pamiškė, sukluso dievai ir deivės. Džiaugiamės saulėta rudens pavakare…

Stovykla Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre sutapo su Europos paveldo dienomis, šiais metais Lietuvoje vykusiomis rugsėjo 11-20. Jų tema – „Kultūros paveldas ir edukacija“. Tad kartu su centro specialistais paminėjome šias dienas keliaudami dviračiais, baidarėmis bei pėsčiomis palei Mindaugo sieną. Aplankėme Rėkučių gynybinį įtvirtinimą, šio krašto pilkapynus, senovės gyvenvietes. Truputį pailsėję ir pavakarieniavę buvome pakviesti į naktinį žygį. Pasidalinome į dvi komandas, gavome maršruto žemėlapius, užduotis- užuominas ir iškeliavome. Už kiekvieną įveiktą užduotį buvo įteikiamas prizas- uždegamas fakelas. Džiaugėmės, kad pakankamai ilgo žygio metu (nuėjome apie 6 kilometrus) mokiniai, nors ir nuvargę per dieną, buvo drausmingi, draugiški, padėjo vieni kitiems.

 Dėkojame Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro nuostabiam kolektyvui ir direktoriui Kęstučiui Lisauskui už nepakartojamas akimirkas keliaujant Nalšios žeme: įdomius pasakojimus, skanų maistą, šiltą priėmimą. Džiaugiamės prasmingu bendradarbiavimu.

Projektas skirtas Pietryčių ir Vidurio Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldo ir jo kultūrinės vertės išsaugojimui bei konfesijų ir tradicijų sklaidai. Tad

jį įgyvendindami aplankėme Kauno miestą. Pažintis su laikinąja sostine prasidėjo ankstyvą rytą prie pilies griuvėsių. Ten mus pasitiko tikrų tikriausias Viduramžių riteris ir jo trimito garsai. Vėliau riteris mus supažindino su gide Valdone, vadovavusia mokomajai-pažintinei ekskursijai „Slabados pasakojimai“. Keliaudami Kauno gatvelėmis supažinome su šio miesto žydų istorija. Slabada – taip anksčiau buvo vadinamas Vilijampolės rajonas. Tik 1919 m. ši gyvenvietė buvo prijungta prie Kauno, bet žydų istorija joje prasidėjo dar XVII a. viduryje. Čia buvo pastatyta pirmoji mūrinė sinagoga Kaune, veikė viena žymiausių Europoje rabinų mokyklų– Vilijampolės ješiva. O Antrojo pasaulinio karo metais Vilijampolėje buvo Kauno getas. Didžioji dalis Kauno žydų žuvo per Holokaustą. Vos ne kiekviena senamiesčio gatvelė mena šios tautinės mažumos kultūrą. Vienoje buvo prekiaujama saldumynais, kitoje- košeriniu maistu, trečioje mus pasitiko besišypsantis rašytojas Abraomas Mapu, kažkodėl ant kėdės bestovįs. Pažintį su miestu baigėme buvusios prezidentūros sodelyje, kur visus draugiškai sutiko net trys tarpukario Lietuvos prezidentai: A. Stulginskis, K. Grinius ir A. Smetona.

Keliaudami link Jurbarko, susipažinome su Panemunės krašto kultūra ir istorija. Įveikėme Seredžiaus (295 laiptukai) bei Veliuonos piliakalnius. Ir laiptus suskaičiavome, ir norus sugalvojome, belieka laukti, kol jie išsipildys. Sužavėjo be galo gražus ruduo palei Nemuną. Trumpam stabtelėjome prie Raudonės pilies, pasigrožėjome jos parku, norintys užkopė net į pilies bokštą. Pavakare pasiekėme Jurbarką. Ten aplankytas paminklas, skirtas šimtus metų drauge gyvenusių žydų ir lietuvių bendrai istorijai prisiminti. Sinagogų aikštės memorialas įamžino bičiulystę, tragediją ir viltį. Paragauta žydų nacionalinio skanėsto imberlacho. Šios kelionės metu vaikai pirmą kartą sužinojo, kas yra košerinis maistas, šabatas bei daug kitų ne tik įdomių, bet ir skaudžių dalykų apie tiek metų gyvenusius ir tebegyvenančius šalia, bet kažkuria prasme ir labia toli nuo kiekvieno iš mūsų. Dėkojame puikiems gidams Audriui, Valdonei ir Nijolei už nuostabų tautinių mažumų istorijos pristatymą šiame Lietuvos regione. Šiais metais sėkmingai suspėjome įvykdyti projektą ,,Nuo Nalšios lig Nemuno”. Esame labia dėkingi Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos vyriausybės už galimybę geriau pažinti savo kraštą ir jo žmones.

Asta Andrijauskienė, Pabradės „Ryto“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

Projekto filmukas: